Angle down Atgal

Daugų g. kapinėse planuojama atnaujinti Lietuvos partizanų pagerbimo erdvę

Praeitą savaitę Alytuje lankėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, Memorialinio departamento vyriausiasis patarėjas, Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Memorialinio departamento vyr. specialistė Rima Petronėlė Gudelytė, šio centro Pastatų ir infrastruktūros priežiūros skyriaus technikas Žygimantas Rudis.

Jie susitiko su Alytaus miesto savivaldybės vadovais ir administracijos darbuotojais, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus filialo vadovais, Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus 1-osios šaulių rinktinės vadais, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės atstovais. Vizito metu buvo aplankytos Daugų g. esančios kapinės, Šaulių namų teritorija, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija ir Senamiesčio skveras.

Daugų gatvės kapinėse simboliniam Lietuvos partizanų įprasminimo įamžinimui yra pastatyti 476 kenotafai, iš jų tik po dviem yra palaidoti partizanų palaikai. Pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą tvarkos aprašą, Dainavos apygardos partizanų memorialo teritorijoje gali būti laidojami kariai savanoriai ir jų sutuoktiniai.  Planuojama šioje vietoje nukelti esamus kenotafus ir erdvę paskirstyti šiek tiek kitaip. Dalyje jos galbūt būtų pastatyta stela, ant jos būtų užrašyti Lietuvos partizanų vardai, pavardės ir slapyvardžiai, o likusioje teritorijos dalyje galbūt galėtų būti statomi kolumbariumai.

„Ši vieta nėra tinkamai prižiūrima, antkapiai iškrypę ir sunkiai jau matosi raidės, todėl norime juos nuimti ir pastatyti vieną didelę gražią stelą ar kitaip įprasminti Lietuvos partizanų atminimą. Kaip atrodytų įamžinimas, tariamės ir su politiniais kaliniais bei tremtiniais. Šios kapinės yra uždarytos, o Pirmajame Alytuje taip pat likę labai nedaug vietos, tad norisi suteikti galimybę laidoti dar ir čia, tik jau kolumbariumuose. Šioje erdvėje ne tik išliktų Laisvės kovotojų įprasminimo vieta, bet ir atsirastų vieta kolumbariumams, kur galėtume ateiti padėti gėles ar uždegti žvakę“, – susitikime kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis. 

Meras taip pat pridūrė, kad šią idėją palaiko ir politiniai kaliniai bei tremtiniai. „Dar vieno paminklo nestatysime, nes praeitais metais Dainavos apygardos partizanams pastatėme labai gražų paminklą Senamiesčio skvere, kur visi jį mato, tačiau galime įprasminti šią vietą kitaip. Taip pat pastebime, kad ateityje mieste jau truks vietos ir kolumbariumams, nes pastatyti keturi kolumbariumai Pirmajame Alytuje jau pildosi, tad per kelis metus turi atsirasti ir kita vieta jiems, taip pat vieta pelenams išbarstyti, nes žmonių laidojimo tradicijos keičiasi“. 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atstovai teigė, kad šiuo metu ši nuošali vieta nesuteikia tinkamos pagarbos Lietuvos partizanams. Jų nuomone, Alytus jau yra tinkamai įamžinęs Laisvės kovas, tai dar vieno paminklo statyti tikrai nevertėtų, tačiau sutvarkyti teritoriją reikia. Sugalvojus įprasminimo būdą, galima pasitelkti ir šiuolaikines technologijas, pvz., QR kodus.  

Ši vieta nėra įtraukta į Kultūros vertybių registrą, todėl ją galima performuoti, numatant, ką reikia išsaugoti. Tolesnis teritorijos vizualus išdėstymas ir planavimas turėtų būti parengtas Alytaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu, tam turėtų pritarti savivaldybės taryba. 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras mano, kad būtų galima pastatyti paminklą Alytuje ir vienam iš signatarų, kuris 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos partizanų deklaraciją – Juozui Šibailai-Merainiui. Jis Alytaus mokytojų seminarijoje dirbo mokytoju, buvo aktyvus šaulys. Siūloma jo atminimą įamžinti prie Šaulių namų. Apžiūrėjus galimą paminklo vietą nutarta, kad centras oficialiu raštu kreipsis į Alytaus miesto savivaldybę ir siūlys tai padaryti. 

Taip pat buvo apsilankyta ir Alytaus Adolfo  Ramanausko-Vanago gimnazijoje, apžiūrėtos naujos sutvarkytos šios gimnazijos lauko erdvės, aptartos perspektyvos, kaip galima įamžinti kažkada čia dirbusių mokytojų ir besimokiusių mokinių, kurie tapo Lietuvos partizanais, atminimą. Svečiams labai patiko, kaip dabar atrodo sutvarkytos gimnazijos viešosios erdvės. Jie teigė, kad šias erdves galima toliau panaudoti įamžinant Laisvės kovas.

Komunikacijos skyriaus informacija
 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite