Angle down Atgal

Daugailiai: žvilgsnis į krašto praeitį

Daugailių kraštas gali didžiuotis piliakalnių gausa: jų žinoma net 14. Visame Utenos rajone priskaičiuojami 59 pilies kalnai. Šiauriniame miestelio pakraštyje stūkso Daugailių I piliakalnis su papėdės gyvenviete. Manoma, kad 1254 metais ant minėto piliakalnio buvo pastatyta svarbų vaidmenį ginant kraštą atlikusi Daugailių pilis, prieš 1685 metus iškilo pirmoji bažnyčia. Daugailiai iki šių dienų yra gyvas miestelis, kuriame gyvena keli šimtai žmonių. Deja, to paties negalima pasakyti apie visus Daugailių seniūnijos kaimus, kurie savo teritorijose turi piliakalnių. Kai kuriuose iš jų belikusios vos kelios trobos.

Pirmoji informacija apie Daugailių krašto archeologinius paminklus siekia XIX a. vidurį. Bene anksčiausiai paminėtas Šikšnių piliakalnis, kuris vėliau kuriam laikui buvo primirštas. F. Pokrovskio sudarytame Kauno gubernijos archeologijos žemėlapyje paminėtas Maneičių piliakalnis (Sudeikių vardu) bei nedidelė kalvelė prie Radeikių, kurioje būta daug akmenų, panaudotų tiesiant istorinį pašto kelią (traktą) Sankt Peterburgas–Varšuva, jungusį Sankt Peterburgą (Rusija) ir Varšuvą (Lenkija). Pats F. Pokrovskis spėjo ten buvus pilkapių vietą. Jis taip pat nurodė akmeninio kirvelio bei žmonių kaulų prie Giedrio ežero (vėliau paaiškėjo, jog tai kaimo kapinės) radimo vietas Ruklių vietovėje. Ruklių piliakalnis buvo žinomas Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui.

XX a. pradžioje pasirodė pirmoji informacija apie Daugailių piliakalnį. Lietuvos Respublikos laikais išspausdintos trumpos žinutės apie Daugailių, Antilgės (Juknėnų vardu), Gatelių piliakalnius. Iki pat XX a. vidurio dažniausiai minimi būtent Daugailių krašto piliakalniai. Vienintelė išimtis – didelį susidomėjimą sukėlę radiniai iš kapų Žadavainių apylinkėse.

Pirmoji archeologinė žvalgomoji ekspedicija, kurios metu Lietuvos istorijos instituto archeologai aplankė Daugailių kraštą, įvyko 1958 metais. 1970 metais Daugailiuose apsilankė net kelių įstaigų darbuotojai. Kai kurie paminklai buvo pakartotinai žvalgyti 1977 ir 1980 metais. Dar sykį krašto paminklai nuodugniai žvalgyti 1985 metais, kai buvo renkami nauji duomenys ir tikslinama ankstesnė informacija.

Archeologiniai kasinėjimai Daugailiuose vykdyti nedažnai. Archeologo Mykolo Michelberto vadovaujami tyrinėjimai Žadavainių apylinkėse 1966 metais ilgą laiką buvo vieninteliai profesionalų atlikti kasinėjimai. Archeologiniai tyrimai suintensyvėjo tik paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. 1988 metais pradėti ir iki 1998 metų truko Utenos kraštotyros muziejaus darbuotojo Daliaus Riboko vadovaujami Ruklių senkapio kasinėjimai. Mažesne ar didesne apimtimi kasinėta piliakalnyje, kuris stūkso Daugailių miestelyje, Maneičių piliakalnio papėdėje ir spėjamame kapinyne, Noliškio dvarvietėje bei Bajoriškių senkapyje.

Antilgės piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Sylio ežero šiaurės vakariniame krante. Šlaitai statūs, 8–25 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 85x47 m dydžio, iškiliu viduriu. Joje rasta akmeninių kirvių su skyle kotui dalių, kaulinė yla, brūkšniuotosios, lygiosios ir grublėtosios keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. viduriu. 2017 metais Antilgės piliakalnį kasinėjo gausi archeologų komanda, kuri patvirtino, kad I–II amžiuje ant šalia ežero stūksančio piliakalnio stovėjo pastatai, o šlaitai buvo nukasti, suformuoti grioviai, apsaugantys nuo priešiškai nusiteikusių bendruomenių, laukinių žvėrių ir kartu apsaugantys naminius gyvulius, kurie būdavo laikomi piliakalnio aikštelėje. Aptiktos stulpavietės prie suformuotų griovių ir pylimų įrodo, kad piliakalnį juosė kelių eilių įtvirtinimai. Čia gyveno tos pačios kultūros žmonės, sudarę nedidelę – apie 60 žmonių – bendruomenę.

Bajoriškių piliakalnis įrengtas kalvoje, Liminėlio ežero šiaurės rytiniame krante. Šlaitai nuo ežero pusės statūs, apie 21 m aukščio. Iš šiaurės pusės šlaitai siekia vos kelis metrus. Aikštelė pailga, 45x15 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. pradžia.

Brinkliškių piliakalnis įrengtas prie Brinkliškio ežerėlį su Ilgio ežeru jungiančio upelio, atskiros kalvos aukščiausioje dalyje. Aikštelė ovali, 28x14 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 4–6 m aukščio. Pietiniame šlaite, 1 m žemiau aikštelės, yra 20 m ilgio ir 10 m pločio terasa. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. pradžia.

Daugailių I piliakalnis su papėdės gyvenviete Daugailių miestelio šiaurės rytiniame pakraštyje įrengtas atskiroje kalvoje. Šlaitai statūs, 10–12 m aukščio. Pietrytiniame šlaite, 3 m žemiau aikštelės, yra 21 m ilgio ir 10 m pločio terasa. Aikštelė ovali, pailga, 46x30 m dydžio. Aikštelė apardyta joje prieš 1685 metus pastačius bažnyčią, kuri stovėjo iki 1766 metų. Šiaurės vakarinėje ir rytinėje pašlaitėse yra papėdės gyvenvietė, užimanti maždaug 0,3 ha plotą. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. pradžia.

Daugailių II piliakalnis. 1,2 km į pietus nuo Daugailių I piliakalnio yra II piliakalnis. Jis įrengtas kalvoje, aukštumos krašte. Šlaitai statūs, iki 18 m aukščio. Aikštelė ovali, 50x35 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. pradžia.

Garnių I piliakalnis su papėdės gyvenviete. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, prie Kriaukės upelio. Šlaitai statūs, maždaug 17 m aukščio. Aikštelė 45x42 m dydžio. Ji greičiausiai buvo apjuosta dviem grioviais ir pylimais tarp jų, tik iš šių nieko nelikę. Pietvakariniame aikštelės gale išlikęs 0,5 m aukščio ir 8 m pločio pylimas, šiaurės rytiniame gale – 1,5 m aukščio ir 10 m pločio pylimas. Šlaitų viršutinė dalis išlyginta. Šiaurės rytiniame ir vakariniame šlaituose, 3–7 m žemiau aikštelės, yra kelios maždaug 15 m pločio terasos. Piliakalnio pietiniame šlaite rasta brūkšniuotosios keramikos. Minėtos keramikos rasta ir papėdės gyvenvietėje, užimančioje maždaug 1 ha plotą. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr. 2017 metų vasarą Garnių I piliakalnį tyrinėjo grupelė archeologų, laikraščiui „Utenos diena" teigusių, kad mūsų kraštas pasižymi turtinga praeitimi. Puikiu kraštovaizdžiu pasižyminčios Garnių apylinkės – tylios ir ramios. Aplinkui nėra nė gyvos dvasios, tad sunku įsivaizduoti, jog kadaise čia netrūko veiksmo. Gerokai nuo kelio, iš Daugailių vedančio į Juknėnus, nutolęs Garnių I piliakalnis apsuptas nešienaujamų pievų, išsikerojusių krūmokšnių. Šalia tyvuliuoja bebrų užtvenktas upelis, pavirtęs į pelkę. Čia gausu laukinės faunos.

Garnių II (arba Garnių dvaro) piliakalnis su papėdės gyvenviete yra 2 km į pietvakarius nuo Garnių I piliakalnio. Piliakalnis įrengtas kalvos aukštesniame šiaurės vakariniame gale, netoli Kriaukės upelio ištakų. Šlaitai 4–17 m aukščio. Aikštelė 35x19 m dydžio. Vakariniame šlaite, 3 m žemiau aikštelės, yra 2 m pločio terasa. Piliakalnio pietinėje, šiaurinėje ir rytinėse papėdėse, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygiosios keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr.

Gatelių piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Ilgės upelio dešiniajame krante. Piliakalnio aikštelė 25x17 m dydžio, o jos rytiniame krašte iškastas 5 m pločio ir 1 m gylio griovys. Šlaitai gana statūs, maždaug 10 m aukščio. Rytiniame šlaite, keli metrai žemiau aikštelės, yra 33x18 m dydžio terasa. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr. pradžia.

Kubilių piliakalnis įrengtas didelėje kalvoje, bevardžio upelio krante. Aikštelė 120x87 m dydžio. Vieni šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, kiti nuolaidūs, vos kelių metrų aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr. pradžia.

Maneičių piliakalnis dar žinomas Sudeikių vardu. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 150 m nuo Alaušo rytinio kranto. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Aikštelė 30x18 m dydžio, pailga. Joje rasta brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos. Piliakalnis buvo įtvirtintas. Stipriausiai įtvirtinta pietinė piliakalnio dalis, kur tebėra matoma konstrukcijų sistema: trys 0,3–0,4 aukščio ir 5–7,5 m pločio pylimai, trys 4,5–6 m pločio ir 0,2 m gylio grioviai, 9 m pločio terasa. Iš sausumos pusės, rytinėje piliakalnio dalyje, minimas pylimų apsaugotas įvažiavimas į piliakalnio aikštelę. Aplink piliakalnį buvusi 7 ha dydžio papėdės gyvenvietė, kurioje 1996 metais tyrinėjimų metu rasta židinių, lipdytosios keramikos, molio tinklo. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr.–II tūkst. po Kr. pradžia.

Noliškio piliakalnis įrengtas netoli Taurokšnės upelio, atskiroje kalvoje stačiais 6–10 m šlaitais. Piliakalnio viršuje yra 100x46 m dydžio aikštelė. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr.

Nuodėgulių piliakalnis, dar vadinamas Gikiškio kalnu, įrengtas kalvoje Vinkšninės pelkės vakariniame pakraštyje. Aikštelė nedidelė, 20x10 m dydžio. Šlaitai iki 12 m aukščio. Šiauriniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra 10x10 m terasa. Šiaurės vakarinėje papėdėje 0,3 ha plote aptikta kultūrinio sluoksnio pėdsakų – rasti keli akmeniniai kirviai, titnaginis gremžtukas, lygiosios keramikos. Piliakalnis ankstyvas, datuojamas I tūkst. pr. Kr.

Ruklių piliakalnis (Kliedakalnis) įrengtas atskiroje kalvoje su 25x16 m dydžio aikštele jos viršuje ir 15 m aukščio stačiais šlaitais. Pietrytiniame šlaite, keli metrai žemiau aikštelės, yra trikampė 16x16 m dydžio terasa. Piliakalnio šiaurinėje papėdėje yra 0,5 ha dydžio papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygiosios keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. pradžia.

Šikšnių piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, kurios viršuje yra apvali 55 m skersmens aikštelė. Šlaitai vidutinio statumo, 20 m aukščio. Pietiniame šlaite, 7 m žemiau aikštelės krašto, įrengta 22 m pločio terasa. Piliakalnis datuojamas I tūkst. po Kr. pradžia.

Piliakalniai buvo įrengti vadinamosios Brūkšniuotosios keramikos kultūros, gyvavusios II tūkst. pr. Kr. pabaigoje–I tūkst. po Kr. pradžioje, laikais.

Pagal Dr. Andros Simniškytės publikaciją
„Istorinė krašto apžvalga“
parengė Deimantė KAZOKAITĖ

Tęsinys – kituose laikraščio numeriuose

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite