Angle down Atgal

Darbuotojų trūkumas regionuose įveikiamas – grįžtantieji į Lietuvą įkvepia sėkmei

Lietuvos regionai, kuriuose emigracija yra didžiausia, susiduria su jaunų kvalifikuotų darbuotojų stygiumi. Kai įprastos darbuotojų pritraukimo priemonės neveikia, situacija reikalauja mąstyti kūrybiškai. Eiti koja kojon su laiku, suvokti jaunų žmonių prioritetus ir vertybes skatino žurnalo IQorganizuoto forumo „Utena 2019. Regionų politika: nuo vizijų iki realybės“ pranešėjai.

Agila Barzdienė, „Kurk Lietuvai“ vadovė, kalbėdama apie taip trūkstamų regionuose kvalifikuotų specialistų pritraukimą, papasakojo apie tendencijas darbo rinkoje ir patraukliausius darbdavio bruožus.

Pagal „Kurk Lietuvai“ iniciatyvą į Lietuvą iš užsienio grįžo nemažai kvalifikuotų jaunų specialistų, kurie tėvynėje „atrado“ save iš naujo. Iniciatyvos kuratoriai ne tik suteikia metams vadovavimo patirties turintiems žmonėms darbo vietą, bet ir visapusiškai juos ugdo, kad jie ateityje galėtų siekti dar didesnių aukštumų ir būti savo bendruomenės lyderiais.

Programa, jau pelniusi tarptautinį pripažinimą, yra nacionalinis galvų medžioklės fenomenas. Žmonės palieka darbo vietas Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, JAV, metams laiko pamiršta atlyginimų skirtumus ir ryžtasi kurti tėvynei. Ar visi programos dalyviai yra idėjinės asmenybės? O galbūt šių projektų sėkmė yra įrodymas, jog pinigai jaunajai kartai nebėra svarbiausias dalykas, kurį gali suteikti darbovietė?

Prasmė, darnumas, gerovė

Daugelio šiuolaikinių įmonių praktika rodo, kad dažniausiai darbo vieta vilioja jaunus specialistus geru mikroklimatu ir lankstumu, o ne didesnio nei praeitoje įmonėje atlyginimo pažadais.

„Buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklausta 40 tūkst. stambiausių darbdavių pasaulyje. Dauguma teigė, kad jiems yra labai sunku susirasti tinkamą darbuotoją. Azijos rinkoje tai buvo net 9 iš 10 darbdavių“, – žurnaloIQ organizuotame Utenos forume pasakojo A. Barzdienė. Lietuvoje šis rodiklis siekia 43 proc.

Kokie yra patraukliausi darbdavio bruožai ir kaip pritraukti norimus darbuotojus – klausimai, keliantys galvos skausmą regionų miestų savivaldybėms. „Kurk Lietuvai“ prisideda prie šio galvosūkio sprendimo. Per konkursą kasmet yra atrenkama 20–30 žmonių, jie įdarbinami „Investuok Lietuvoje“ įstaigoje, kuri vėliau juos „skolina“ skirtingo viešojo sektoriaus organizacijoms – ministerijoms, joms pavaldžioms organizacijoms, savivaldybėms visoje Lietuvoje.

Idėjų vaisiai – gerai žinomi šalyje

Kas pusmetį „Kurk Lietuvai“ programos dalyviai pristato tam tikros problemos įstaigoje sprendimo rezultatus. Po metų tikimasi, kad šie žmonės liks ir Lietuvai atneš dar daugiau naudos. Pritrauktas darbuotojas – ne vienintelė šių projektų nauda. Per visą programos gyvavimo istoriją susikaupė nemažai sėkmės pavyzdžių.

Vienas iš jų – „Užstato sistemos“ programa, kurią realizavus Lietuva tapo viena aktyviausiai Europoje vienkartines pakuotes rūšiuojančių šalių. Dar vienas projektas – „Startup VISA“ modelis, sudarantis investuotojams sąlygas lengviau steigti startuolius Lietuvoje. „Kurk Lietuvai“ dalyviai prisidėjo ir prie imigracijos procedūrų šalyje supaprastinimo. Taip pat kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje vykdė programa, kuri paskatino moksleivius domėtis ES institucijų darbu ir daugiau sužinoti apie šias institucijas.

Iš viso programoje buvo įgyvendinta daugiau nei 200 tokių projektų. Tiek pat žmonių baigė „Kurk Lietuvai“ mokyklą. 80 proc. šių žmonių po programos lieka dirbti Lietuvoje, o šiemet tikimasi, kad liks net 90 proc.

Programa motyvuoja darbuotojus ne tik reemigruoti, bet ir tęsti darbą viešajame sektoriuje. Mažesnėse savivaldybėse pritraukti tokių darbuotojų ypač aktualu, nes darbo vieta dalyviams yra randama ne tik Vilniuje, bet ir regionuose.

„Kaskart galvojame apie pareiškusį norą dalyvauti žmogų, ką galime jam suteikti. Dar atrankos metu mes svarstome, kur jis toliau galės siekti aukštumų“, – pasakojo A. Barzdienė. Ji priminė apie programos alumnus – tai ir eurokomisaro postą neseniai gavęs Virginijus Sinkevičius, ir keturi iš dabartinio premjero patarėjų, daugybė sėkmingų verslų steigėjų ir kitų, į aukštumas kopiančių talentingų žmonių.

Lankstumas gali tapti lemiamu faktoriumi

Pasak A. Barzdienės, statistiškai apie 80 proc. dirbančių tėvų sutiktų geriau gauti mažesnį atlyginimą, bet turėti daugiau laisvės darbe. Darbas nuotoliniu būdu daugelyje pasaulio organizacijų jau tapo įprastu dalyku. Kartais žmogus ateina į darbą tik vieną dieną per savaitę ar net pusdieniui, kai vyksta susirinkimai. Tiesa, toks režimas reikalauja didelio darbuotojų pasitikėjimo.

„Net 80 proc. dirbančių tėvų sutiktų geriau gauti mažesnį atlyginimą, bet turėti daugiau laisvės darbe.

Darbo lankstumas gali būti ir lemiamas veiksnys renkantis darbovietę, o maži dalykai, tokie kaip darbo laikas, taip pat gali turėti įtakos. Jeigu darbdaviams yra svarbus rezultatas, nepatartina versti žmogų dirbti griežtai nuo 8 iki 17 val., o ne, tarkime, nuo 9.30 val., kai jis turi nuvesti vaikus į darželį. Kitaip tariant, įmonės turėtų atsižvelgti į tai, kaip žmogui yra lengviau dirbti, kaip jam lengviau siekti gerų rezultatų.

Y ir Z kartos – kiti prioritetai

Vadinamųjų Y ir Z kartų atstovams ne mažiau rūpi ir skaitmenizacija bei organizacinės vertybės. Kompanijos nepasirinkimo priežastimi gali tapti net toks faktorius, kaip darbuotojams nesudaryta galimybė rūšiuoti plastiką.

Teigiamą įspūdį gali sudaryti rūpinimasis darbuotojų fizine ir psichologine gerove. Kaip ją suteikti? A. Barzdienė įsitikinusi, kad net keli dviračiai, kuriais kolegos gali važiuoti į darbą ir iš jo, gali pagerinti organizacijos mikroklimatą.

Y ir Z kartoms yra svarbi ir lyčių lygybė. Jiems svarbu, ar darbo vietoje bus gerbiama moteris, ar jai neteks susidurti su seksualinėmis užuominomis, ar neteks vienai nuo stalo nurinkinėti puodelių po susirinkimų.

„Darnumas tampa tarptautinių verslų strategijos dalimi. Kiek organizacijos skiria dėmesio gamtosauginiams dalykams, kiek joms svarbi klimato kaita, jauniesiems specialistams yra ypač svarbu“, – kalbėjo A. Barzdienė.

Tiesa, jos teigimu, jeigu įmonių vertybių skalėje tam tikrų prioritetų nėra, nereikia to dirbtinai kurti. Organizacijos negali apsimetinėti, turi būti atviros su darbuotojais.

Darbas – projektinis ar rutininis?

Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis jaunojo specialisto apsisprendimą, – darbo prasmingumas. Pasak A. Barzdienės, tai yra pagrindinė ir svarbiausia tema Y ir Z kartos žmonėms. Jie kelia klausimus, kokią vertę turi organizacija ir produktas ir kiek jie turės atsakomybės bei laisvės kurti.

„Kurk Lietuvai“ vadovė paskatino įstaigas dažniau dalytis su savo darbuotojais misija ir vizijomis, pavesti atlikti ne tik funkcinį, bet ir projektinį darbą.

Taip pat jauniesiems specialistams yra svarbus integralumas ir grįžtamasis ryšis. Rezultatų aptarimas su komanda, bendras problemų sprendimas, džiaugsmas kiekvieno pasiekimais ar net pagyrimais leis žmogui jaustis reikalingam ir suteiks jo darbui prasmės.

Lietuvos bankas: ar emigracija nebegąsdina?

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, Utenos forume priminė apie emigracijos problemas, su kuriomis Lietuva vis dar gali susidurti būdama nestabilioje ekonominėje aplinkoje.

Nors šie metai šalyje buvo įspūdingi ekonomikos augimo prasme, pasaulio ekonomika pradeda lėtinti apsukas, todėl šalys turi būti pasiruošusios iššūkiams.

G. Šimkaus žodžiais, pasaulio ekonominės politikos neapibrėžtumas blogiausio scenarijaus atveju gali padaryti žalos šaliai – esame bene atviriausia ekonomika pasaulyje, tad tai, kas vyksta Kinijoje, per euro zoną ar prekybos partnerius gali turėti mums įtakos.

Vienas iš galimų iššūkių, pasak G. Šimkaus, – emigracijos mastas: „Tai, kad gyventojų skaičius per metus auga, dar nereškia, jog problema yra išspręsta. Pateikdami tokią statistiką, šią problemą tik giliname. Lietuvos Respublikos piliečių migracijos tendencija keičiasi į gera, sugrįžta daugiau, kai kuriais laikotarpiais ji buvo ir teigiama, bet iš esmės lietuvos piliečių ir toliau mažėja.“

Per rugsėjo mėnesį jų sumažėjo vienu tūkstančiu – buvo didžiulis emigracijos šuolis, vienu metu gyventojų smarkiai sumažėjo.

Kartais statistika apie imigraciją klaidina. Daugiausia gyventojų padaugėjimą, Lietuvos banko atstovo žodžiais, lemia trečiųjų šalių piliečiai, kurie atvažiuoja čia darbo tikslais. Kadangi tokių asmenų šeimos ir nuolatinė gyvenamoji vieta lieka svetur, jie pinigų šalyje neišleidžia.

„Ar tai yra tendencijos, kuriomis galime pasidžiaugti?“ – retoriškai klausė G. Šimkus.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite