Angle down Atgal

Darbo kodekso pataisos: mobingo sąvoka, jo prevencija, įtraukimas į šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą

Darbo kodeksą siūloma papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis mobingo sąvoką ir jo prevenciją. Taip pat siūloma į Darbo kodekse numatytų  šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą įtraukti ir  mobingą.

Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Socialdemokratų partijos pirmininkas Seimo narys Gintautas Paluckas. Kartu su juo jas teikia  Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai  Linas Jonauskas, Eugenijus Sabutis, Kęstutis Vilkauskas, Vidmantas Kanopa, Orinta Leiputė, Tomas Bičiūnas, Dovilė Šakalienė,  Julius Sabatauskas.

Darbo kodekse siūloma numatyti, kad darbdavys darbovietėje yra atsakingas už mobingo  prevenciją.

Pagal siūlomą projektą, „mobingas – bet koks ir bet kokios formos įžeidžiantis, užgaulus ar kitoks piktnaudžiaujamo pobūdžio pasikartojantis elgesys, nukreiptas prieš atskirą (-us) darbuotoją (-us), kuriuo pažeidžiama darbuotojo profesinė, materialinė, socialinė ar psichologinė gerovė, sukeliamas poveikis psichinei ir fizinei darbuotojo sveikatai, reputacijai, mažinamas darbuotojo produktyvumas. Darbo ginčą nagrinėjanti institucija, atsižvelgusi į aplinkybes, gali mobingu pripažinti nedaugkartinio pobūdžio šiurkštaus pobūdžio veiksmus, jei šie pažeidė asmens teises.“

Priėmus siūlomus Darbo kodekso pakeitimus mobingas būtų traktuojamas kaip darbo įstatymų pažeidimas ir už jį būtų taikoma administracinė atsakomybė darbdaviui. „Įtraukus mobingą į šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą būtų praplėstos darbdavio galimybės kontroliuoti mobingo apraiškas darbovietėje. Mobingu padarius žalos darbdaviui (tais atvejais, kai darbuotojas, pavyzdžiui, prisiteistų neturtinės žalos atlyginimą už darbdavio pareigų nevykdymą apsaugant darbuotoją nuo mobingo), pastarasis galėtų atlikti išskaitas ar prisiteisti žalą iš darbuotojo, padariusio šį darbo pareigų pažeidimą“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Siekiant paversti šią apsaugą veiksmingą, Darbo kodekso pataisoje numatyta, kad tyrimo dėl mobingo apraiškų atlikimo metu darbuotojui būtų taikomos Pranešėjų apsaugos įstatyme nurodytos apsaugos priemonės (apsauga nuo atleidimo iš darbo ar tarnybos, perkėlimo į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginimo, priekabiavimo, darbo užmokesčio sumažinimo ir t.t. ).

Siūloma Darbo kodekso pataisa numato, kad pranešimui dėl mobingo pasitvirtinus, apsaugos priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo pranešimo tyrimo pabaigos.

Siūloma, kad mobingą reglamentuojančios  Darbo kodekso pataisos įsigaliotų  2021 m. birželio 30 d.

Projekto autoriaus G. Palucko teigimu,  mobingo metu daroma žala yra daroma ne vien tik jį patiriančiam asmeniui ar asmenims, bet daroma platesnė žala visuomenei ir darbo kultūrai.

Anot projekto autorių, Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2020 metais besikreipiantieji į Darbo ginčų komisijas (DGK) pateikė daugiau reikalavimų dėl psichologinio smurto darbe fakto pripažinimo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2020 m. spalio 27 d. duomenimis, buvo  gauti 26 prašymai dėl psichologiniu smurtu ar mobingu padarytos žalos išieškojimo. Palyginimui: 2018 m. buvo gauti 2 tokie prašymai; 2019 m. – 4 prašymai.

Mobingo sąvoka pagal prof. H. Leymanną

Darbo kodekso pataisų aiškinamajame rašte nurodoma, kad pirmasis mobingo sąvoką santykiams darbo vietoje apibūdinti ėmė vartoti profesorius Heinzas Leymannas. Šis  švedų akademikas garsėjo  savo tyrinėjimais apie žmonių mobingą.

Anot aiškinamojo rašto, apibūdinant mobingo atakas, laikomasi H. Leymanno nustatytų 45 elgesio veiksmų: nepagrįsta darbo, asmens, jo pažiūrų kritika, apkalbos, užduočių, viršijančių aukos sugebėjimus, skyrimas, sveikatai kenksmingas darbas, darbinės informacijos slėpimas, ignoravimas, patyčios, įžeidžiančios replikos ir kt. Kitaip tariant, puolant auką naudojamas itin platus žmogiškąjį orumą žeminantis, žeidžiantis veiksmų spektras. Paprastai laikomasi H. Leymanno apibrėžimo, jog mobingui būdingi ne trumpesni kaip pusę metų trunkantys ir ne rečiau kaip kartą per savaitę pasikartojantys užpuolimai. Mobingas aukai sukelia emocinį skausmą, įtampą, nemalonių išgyvenimų.

Darbuotojų garbės ir orumo gynimas bei mobingas galiojančiuose teisės aktuose  

Šiuo metu  darbo santykius apibrėžiančiuose  įstatymuose nėra atskirai apibrėžtas mobingo terminas.

„Šiuo metu mobingas nėra atskirai klasifikuojamas kaip darbo santykius apibrėžiančių įstatymų pažeidimas ir asmenys, mobinami darbe turi sudėtingą mobinimo įrodinėjimo kelią teismuose, kurių praktika dėl mobinimo dar nėra nusistovėjusi“,– sako projekto autoriai.

Jie nurodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija savo „Psichosocialinio klimato ir psichologinės (emocinės) gerovės sveikatos priežiūros sistemoje gerinimo 2020–2022 metų veiksmų plane“ yra įvedusi itin siaurą mobingo apibrėžimą – mobingas – ilgalaikis, sistemingas psichologinis smurtas darbe, grupės darbuotojų taikomas vienam asmeniui, kuris, anot parlamentarų,  praktiškai sunkiai pritaikomas.

Kaip pažymi ELTA, galiojančiame Darbo kodekse yra straipsnis reglamentuojantis darbuotojų garbės ir orumo gynimą.

Jis numato, kad „darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį“. 

Pagal galiojantį Darbo kodeksą, darbdavys turi imtis „visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.“

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite