Angle down Atgal

Branginkime turimą gamtos grožį

Su žmona skausmingai svarstėme, ar verta dar kartą kelti problemą dėl Minijos upės likimo ties Gargždais. Mūsų abejones išsklaidė mūsų „Bangoje“ perskaitytas straipsnis „Tiesi Minija“. Tai jau bus penktas mūsų „kreipimasis“ šia tema.

O istorija ilga, kuri tęsiasi dešimtmečius. Joje buvo mūsų mintis apie vandens lygio pakėlimą upės atkarpoje ties Gargždais, kur reikėjo tik teisingai atstatyti pylos aukštį, siūlėme be atlygio suprojektuoti žuvų praplaukimo į nerštavietes pralaidą (nors šis įrengimas nebūtinas, nes beveik nesudaro jokio sunkumo žuvims ją įveikti). Bet tai buvo atsakas dėl iš viso užtvankos nugriovimo, kurį buvo pateikęs anų laikų Pionierių namų žvejų būrelio vadovas (ne specialistas). Teikėme paskaičiavimus ir naudą atstačius pylos buvusį aukštį, vandens paviršiaus lygį ties miestu. Prašėme, kad būtų bent pažymėta kaip istorinė-pramoninė vieta (elektrinė, malūnas, lentpjūvė), kur spaudoje, vadovaujant merui Ričardui Vaitiekūnui, buvo pažadėta tai padaryti, bet taip ir liko pažadu. Teikėme gargždiškių žmonių ir žvejų nuomonę šiuo klausimu. O, rodos, toks menkas darbas – vertinti reikia, kaip tikrai mėgstamą, mūsų lankytiną laisvalaikio leidimo vietą, susijusią su mūsų miesto istorija. Žinome, kad upė didinga tuo, kad išlaiko gamtos sukurtą vagą, vingius, šalia augančią augmeniją, smėlėtus ar išplautus vandens stačius šlaitus, keisdama vagą, atverdama savo gyvavimo esmę ir kitą. Mes matome vienos iš srauniausių šalyje upių – Minijos grožį ties Gargždais.

Nenorime būti straipsnio „Tiesi Minija“ autoriaus kritikai, tačiau turime pasiūlymą. Pakilkite lėktuvu ar oro balionu ir pažvelkite į tuos mūsų upės vingius iš oro skrydžio. Patyrinėkite panerdami upės gylį ir dugną (mums teko ne kartą tai daryti) nuo automagistralės iki Dovilų. Tikiu, kad gamtos grožis jus pergalės ir atsiras kiti vertinimo kriterijai. Gamtos sukurtą grožį vertinti tikrai reikia mokėti ir jo „nesukultūrinti“. Ir tvirtu žodžiu galime tarti, kad Gamta mums dovanoja neišpasakytas vertybes, todėl mes turime labai atidžiai jas matyti, vertinti ir sugebėti džiaugtis tuo.

O štai mes siūlytume kitokios krypties Gamtos pažinimo kelią ties Gargždais. Iš karto atsiprašysime, gal tai bus gana sunkiai įgyvendinama, bet išreikšti mintis juk galima. Norėtume matyti iš senojo Gargždų parko nutiestą pasivaikščiojimui skirtą tiltelį, kuris jungtų su Gargždų (Kalniškės) piliakalniu, šiuo metu atkuriamu turint tikslą parodyti mums tikrąją istorinę praeitį: vis gražėjantį piliakalnį, išryškinant didybę gamtos fone. Apie naudą net nerašome. Arba dabar madingą ir tikrai naudingą patogioje ir prieinamoje vietoje pastatytą teritorijos apžvalgos bokštą. Nuo to tikrai mus nuolat džiugintų šie statiniai, atvertų tikslesnį ir paįvairintų mūsų vietovės pažinimo vertę, suteikiant galimybę ne tik mums, bet pasidžiaugti ir mus lankantiems svečiams. Tai būtų didelis pažinimui skirtas turtas.

Mes už mintį, kad statinys turi derintis prie esamo Gamtos sukurto turinio, bet ne keisti jį derinant prie statinio.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite