Angle down Atgal

Baltijos šalių prezidentai smerkia Rusijos „apgailėtinus bandymus klastoti istoriją“

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos bandymus klastoti istoriją, menkinant Maskvos vaidmenį pradedant Antrąjį pasaulinį karą ir sovietų nusikaltimus okupuotose Baltijos šalyse.

Bendrame pareiškime Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ųjų metinių išvakarėse Baltijos šalių vadovai perspėjo, kad istorijos iškraipymas kelia pavojų taisyklėmis grįsto pasaulio tvarkai.

„Antrojo pasaulinio karo pradžią lėmusių istorinių įvykių iškraipymas ir po karo ėjęs Europos padalijimas yra apgailėtinas bandymas klastoti istoriją ir dvejoti šiuolaikinio taisyklėmis pagrįsto pasaulio tvarkos pagrindais“, – rašoma deklaracijoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda BNS sakė, kad Rusija pastaruoju metu vis intensyviau vykdo „istorinio revizionizmo programą“.

Jo teigimu, tai ypač matoma Maskvai mėginant pateisinti savo vaidmenį pasirašant 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktą, kuriuo sovietai ir naciai pasidalijo įtakos sferomis, ir savo elgesį okupuojant Lenkijos teritoriją bei Baltijos šalis.

„Vienas iš mūsų bendro pareiškimo tikslų – atkreipti dėmesį į tai, kad istorija negali būti perrašoma ir čia negalioja jokie senaties terminai. Istorija yra istorija, faktai yra faktai“, – BNS sakė G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas perspėjo, kad politikų bandymai klaidingai interpretuoti istorinius faktus lemia ir klaidingus politinius sprendimus.

„Kuomet politikai mėgina pakeisti istorikų vertinimo rezultatus, tai visada baigiasi klaidingomis teorijomis, klaidingais vertinimais, kurie lemia ir po to klaidingus veiksmus“, – teigė jis.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas savo ruožtu pareiškė, kad „istorijos klastojimas yra hibridinio karo rūšis“.

„Rusija bando suklastoti istoriją arba dezinformuoti apie tikrąją situaciją. Ypač – apie Antrojo pasaulinio karo pradžią ir tai, kad Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija buvo draugės ir bendradarbiavo tarpusavyje, norėdamos okupuoti tiek Lenkiją, tiek, iš sovietų pusės, Estiją, Latviją ir Lietuvą bei Rumunijos dalis“, – interviu BNS sakė Latvijos vadovas.

„Manau, kad tai reikia žinoti norint realiai ir realistiškai įvertinti Antrąjį pasaulinį karą. Ir jei mes nekalbame apie šios Antrojo pasaulinio karo fazės pradžią, tai yra viso Antrojo pasaulinio karo klastojimas“, – pridūrė jis.

Latvijos vadovo teigimu, bendras požiūris į istoriją yra svarbi Europos politinio suvienijimo proceso dalis, o šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti Europos Parlamentas.

„Mūsų Europos dalis po Antrojo pasaulinio karo turi kitokią istoriją nei vakarinė Europos dalis, todėl turime sukurti bendrą Europos sąmonę“, – kalbėjo Latvijos prezidentas.

„Mes vis dar esame proceso pradžioje. Tam prireiks šiek tiek laiko. Tačiau mūsų šalys aktyviai dalyvauja renginiuose ir bendros Europos istorijos kūrimo procese. Ir šioje bendroje Europos istorijoje įprasta vieta turėtų būti skiriama ir mūsų valstybių – Baltijos šalių, Lenkijos ir kitų šalių, kurios buvo politiškai išlaisvintos tik praėjus 45 metams po Antrojo pasaulinio karo, istorinėms patirtims“, – sakė jis.

Trijų Baltijos šalių vadovai bendrame pareiškime išsakė pagarbą visų aukų ir sąjungininkų karių, nugalėjusių nacių režimą, pasiaukojimui, bet kartu pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga nereiškė laisvės Rytų ir Vidurio Europos valstybėms.

„Kad pavergtų Baltijos tautas, Sovietų Sąjunga pasitelkė didžiulę karinę jėgą, beatodairiškas represijas, masinius trėmimus ir visišką ideologinę kontrolę“, – teigiama deklaracijoje.

Jie taip pat pareiškė, kad griežtai atmeta „įtakos sferų koncepciją“, ir pabrėžė NATO aljanso reikšmę užtikrinant Europos saugumą ir stabilumą.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite