Giedrės Maksimovicz/KAM nuotr.
Angle down Atgal

Atsisveikinama su Lietuvos partizanu dim. vyr. ltn. Antanu Kraujeliu-Siaubūnu

Spalio 25–26 d. Vilniuje bus atsisveikinama su paskutiniuoju okupacinei sovietų valdžiai aktyviai besipriešinusiu Lietuvos partizanu, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriumi, kariu savanoriu, dim. vyr. ltn. Antanu Kraujeliu-Siaubūnu

Penktadienį, spalio 25 d., atiduoti pagarbą A. Kraujeliui-Siaubūnui Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo kriptoje atvyko krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Vytautas Rupšys, LR Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas. Šeštadienį, spalio 26 d. po atsisveikinimo ir šv. mišių Šv. Ignoto bažnyčioje, velionio palaikai amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale.

Velionio artimųjų pageidavimu prašoma partizano atminimą pagerbti baltos gėlės žiedu.

„Antaną Kraujelį galima laikyti pavyzdžiu žmogaus, kuris ir žlugus pasipriešinimui, nepasidavė ir dar beveik du dešimtmečius veikdamas pogrindyje drąsiai kovojo su Lietuvą okupavusia valdžia", – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. A. Kraujelio-Siaubūno palaikai buvo aptikti šių metų birželį Vilniuje, Našlaičių kapinėse, po kelių dešimtmečių A. Kraujelio artimųjų, istorikų ir archeologų vykdytų paieškų. Palaikų tapatybę patvirtino ir genetiniai duomenys.

A. Kraujelis-Siaubūnas gimė 1928 m. spalio 25 d. Utenos apskrities Alantos valsčiaus Kaniūkų kaime. 1946–1947 m. buvo partizanų ryšininkas, 1948 m. rudenį tapo Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrio kovotoju. 1950 m. rudenį A. Kraujelis-Siaubūnas perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje, ir buvo paskirtas Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau – Žėručio rajono štabo viršininku.

Okupacinės valdžios institucijos ilgus metus, net ir silpstant ginkluotam partizanų pasipriešinimui, itin nuožmiai persekiojo A. Kraujelį. Nesibaigiantys tardymai ir persekiojimai lydėjo visus partizano šeimos narius. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. 1965 m. kovo 17 d. KGB ir ginkluoti kareiviai apsupo sodybą Utenos rajone, Papiškių kaime, kur Siaubūnas turėjo įsirengęs slėptuvę. Nepaklusęs sovietų saugumiečių raginimams, A. Kraujelis-Siaubūnas gyvas nepasidavė.

Lietuvos Respublikos Prezidentas 1998 m. gegužės 19 d. dekretu Nr. 72 apdovanojo A. Kraujelį-Siaubūną Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).

Partizano sesuo Janina Šyvokienė yra sakiusi: „Antanas Kraujelis-Siaubūnas žuvo eidamas trisdešimt septintuosius metus. Septyniolika metų saugumo darbuotojai jį gaudė, sekė, bet Antanas nepasidavė ir neišdavė Lietuvos. Dvidešimties metų išėjęs į mišką, kovai jis paaukojo savo jaunystę, atidavė visą savo gyvenimą ir nugalėjo, nes saugumiečiai nesugebėjo jo suimti ir nužudyti, nors jie akiplėšiškai melavo, kad Antaną Kraujelį nukovė."

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite