Angle down Atgal

Atsinaujinusi Švč. Mergelė Marija dovanoja tikėjimo malones

Spalio 13-ąją Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje vyko neeilinės iškilmės: parapijiečiai ir svečiai prieš šv. Mišias gausiai susibūrė auksaspalviais lapais nuklotose vietos kapinaitėse aplink pagrindinių alėjų sankirtoje stovinčią Švč. Mergelės Marijos Stebuklingosios (Maloningosios) statulą, kuri po restauracijos vėl sugrįžo į senąją vietą pagražėjusi ir atjaunėjusi.

Primindamas motinišką Švč. Mergelės Marijos globą, skirtą gyviesiems ir mirusiesiems, jos teikiamą viltį visiems, besilankantiems kapinėse, atnaujintą jos statulą pašventino Jo Ekscelencija Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Šis apsilankymas Išlaužo kapinėse jam itin brangus, nes vos keli žingsniai nuo skulptūros palaidoti jo seneliai. Vyskupas susirinkusiems linkėjo, kad Švč. Mergelė Marija, atsisukusi veidu į bažnyčią ir sutinkanti kiekvieną čia užsukantį, skleistų, stiprintų ir augintų tikėjimą. Simbolinė parapijos globėja buvo pagerbta giesmėmis.
Vėliau šv. Mišių aukoje vyskupas Rimantas Norvila drauge su generalvikaru monsinjoru Gintautu Kuliešiumi ir parapijos klebonu kunigu Viliumi Sikorsku meldėsi už Išlaužo parapiją, seniūnijos bendruomenę, jos žmones ir mirusius jų artimuosius. Vyskupas pamoksle susirinkusiems priminė pagrindines vertybes – ištikimybę, dėkingumą, tikėjimą, pasišventimą, kurios svarbios ir santykyje su Dievu, ir gyvenime, šeimoje bei darbe.
Po pamaldų susirinkusieji neskubėjo skirstytis. Išlaužo parapijos klebonas, teol. dr., sakralinės muzikos magistras Vilius Sikorskas nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie skulptūros atnaujinimo ir jos pašventinimo iškilmių. Ilgai netilo aplodismentai skulptoriui prof. Alfonsui Vaurai, restauratoriui Gintautui Ačui, jų pagalbininkams – skulptoriams Artūrui Burneikai ir Kęstučiui Lanauskui, taip pat šios skulptūros mecenatams Vitai ir Valdui bei vyskupui R.Norvilai ir šv. Mišiose talkinusiems kunigams.
Jautriais padėkos žodžiais parapijiečiai, Išlaužo seniūnijos ir bendruomenės atstovai kreipėsi į Išlaužo parapijos kleboną V.Sikorską, dėkodami jam už vienerių metų tarnystę šioje parapijoje ir nuveiktus prasmingus darbus, remontuojant bažnyčią, vargonus, atnaujinant sakralinius kapinių objektus, tvarkant parką, o ypač už dėmesingumą ir nuoširdų santykį su tikinčiaisiais. Kaip pastebėjo Išlaužo seniūnas Tomas Skrupskas, naujasis klebonas spinduliuoja šilumą, geba suartinti žmones, yra atidus visiems ir kiekvienam atskirai.
Į Išlaužą atėjus dabartiniam klebonui, bažnyčia atgijo, prisipildė maldingumo ir skambesio. Būdamas Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktoriumi, dr. Vilius Sikorskas šiemet bažnyčioje surengė pasisekimo sulaukusį Respublikinį vaikų ir jaunimo chorų giesmių Marijai festivalį „Marija – Motina mūs“. Kaip liudija tikintieji, bažnytinės muzikos magistro paraginti jie ir patys gieda šv. Mišiose, jausdamiesi svarbiais jos dalyviais.
JE Vilkaviškio vyskupas R.Norvila šypsojosi, girdėdamas ir jam skiriamą parapijiečių padėką – būtent vyskupas daugiau nei prieš metus jiems įteikė tokią brangią dovaną, kai į Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčią ganytojiškoms pareigoms paskyrė kleboną V.Sikorską.
Vyskupui buvo malonu šv. Mišiose matyti ir Prienų rajono savivaldybės merą Alvydą Vaicekauską su žmona Audrone bei Administracijos direktorę Jūratę Zailskienę. Jo Ekscelencija dėkojo savivaldybei už dėmesį ir gražų bendradarbiavimą, rūpinantis sudegusios Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios atstatymu ir išreiškė viltį, jog bendriems tikslams suves ir darbai, skirti Išlaužo bažnyčios atnaujinimui.
„Ryšys tarp gyvųjų ir mirusiųjų, tarp istorijos ir dabarties…“
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Skulptūros katedros vedėjas prof. Alfonsas Vaura, rūpinęsis, kad, restauruojant Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, forma atitiktų turinį, pasakojo apie iššūkius, su kuriais susidūrė restauratoriai. Jo teigimu, nebuvo žinoma, iš kokių medžiagų prieškario statula pagaminta, kokios technologijos naudotos, todėl teko pasitelkti visą savo patirtį ir intuiciją, atlikti ekspertizę. Nuvalius skulptūrą, sluoksnis po sluoksnio atsiskleidė jos istorija, pasimatė, kurios jos detalės jau buvo atkurtos.
Balta Švč. Mergelės Marijos skulptūra – iš betono ir gipso. Jos restauravimo darbus daugiausia atliko industrinio dizaino specialistas, skulptorius Gintautas Ačas. Pasak jo, skulptūra galėtų būti datuojama 1938 – 1939 metais. Iš šio laikotarpio bent penkios analogiškos Marijos skulptūros yra išlikusios Vilniuje, Bernardinų kapinėse.
Atnaujinant skulptūrą, teko ieškoti tinkamesnių mūsų klimatui, atsparesnių lietui ir šalčiui medžiagų, norėjosi, kad skulptūros kaip įmanoma ilgiau nepaveiktų erozija. Prof. A.Vaura pasakojo, kad pernai, spalio mėnesį, fundatorių paprašytas jis buvo pirmąkart atvykęs į Išlaužo kapines įvertinti skulptūros būklės, ir džiaugėsi, kad lygiai per metus ją pasisekė restauruoti bei užkelti ant naujo postamento. Vietoj senojo stačiakampio, apklijuoto įprastomis plytelėmis, postamento buvo pasirinkta apvali kolona iš lenkiško smiltainio su indiško granito intarpais. Anot profesoriaus, šis smiltainis gražus dėl žaliai pilko atspalvio, kuris natūraliai įsilieja į gamtinę aplinką, atspindi medžius, sukuria deja vu (pranc. – „jau mačiau“) įspūdį, jog būtent toks, o ne kitoks postamentas stovėjo čia visuomet.
Išlaužo klebonas dr. V.Sikorskas džiaugėsi architekto Alfonso Vauros idėja, vykusiai parinkta spalvų gama, derančia buvusiame grafo Tiškevičiaus parke. Pasak klebono, restauruoti skulptūrą tapo vienu iš pirmaeilių darbų parapijoje, nes Švč. M.Marija glaudžiai susijusi su tikėjimu. Jo teigimu, senasis postamentas, veikiant gamtiniams veiksniams, skeldėjo ir trupėjo, todėl kilo pavojus ir pačiai statulai.
„Mergelė Marija yra brangi ir man kaip vaikystės simbolis, esu ne kartą lygiai tokią jos skulptūrą restauravęs savo tėviškėje, Jukneliškės kaime (Lazdijų r.). Aišku, pagal savo supratimą – aliejiniais dažais, ankstų rytmetį, saugantis, kad niekas neužkluptų,“ – apie tarybiniais metais įvykdytus tikėjimo pasiryžimus pasakojo klebonas. Jis mano, kad neatsitiktinai Mergelės Marijos malonė jį atvedė į Išlaužą, kur jis rado tokią pat skulptūrą, dar menančią ir bažnyčios statytoją, geradarį kunigą Vytautą Gurevičių.
„Išlaužo Švč. Mergelė Marija, stebuklingojo medalikėlio nešėja, Malonės pilnoji, yra ryšys tarp gyvųjų ir mirusiųjų, tarp istorijos, dabarties ir ateities,“ – pastebėjo klebonas ir papasakojo šio medalikėlio atsiradimo istoriją, susijusią su vienu įvykiu. Pasakojama, kad 1830 m. Švč. M.Marija apsireiškė Kotrynai Laboure (Kotryna Laburietė, 1947 m. liepos 27 d. paskelbta šventąja). Regėjime vienuolė išvydo Švč. Mergelę, apsuptą ovalinių rėmų, ir išgirdo balsą, raginantį pagal šį pavyzdį iškaldinti medalikėlį, buvo pasakyta, kad visi, kurie jį nešios, gaus didelių malonių. Medalikėlis, patvirtintas Bažnyčios, pasklido po visą pasaulį. Su juo susiję daugybė stebinančių atsivertimų, ligonių išgijimų, jis ir šiandien teikia pagalbą žmonėms, susiduriantiems su įvairiais sunkumais.
Skulptūros atnaujinimo darbus mecenavo viena šeima iš Kauno, kuri gerus darbus linkusi daryti tylomis.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite