Nuaras foto
Angle down Atgal

Ar ne laikas pasirūpinti testamentu savo augintiniui?

 

Dar ne visai senai stebėdavomės jog užsienyje žmonės savo turtą palieka ne giminaičiams o savo mylimam šuniukui ar katinėliui. Šiuo metu Lietuvoje nutinkančios istorijos verčia labai gerai pergalvoti kam palikti savo turtą.

Septynių metų Kaukazo aviganių mišrūnas, vardu Daras iš Jonavos rajono į gyvūnų globos namus  Nuaras  pateko šių metų gegužę.

Priežastis – šeimininkės mirtis, o artimų giminaičių, kurie norėtų pasirūpinti gyvūnu nebėra. Šuo liko be mylinčio žmogaus. Liko savo namuose, todėl gyvūnu kurį laiką rūpinosi geraširdžiai kaimynai, įpildavo jam vandens ir pamaitindavo, tačiau meilės ir šilumos jis jau nebejautė. Niekas nepašukuodavo jo tankaus kailio, niekas nepakalbindavo ir nepalydėdavo švelniu žvilgsniu. Ir taip, nejausdamas šilumos, Daras darėsi vis nelaimingesnis ir piktesnis, jo kailis vis labiau šiurkštėjo ir vėlėsi, o akyse gyvenimo džiaugsmą pakeitė baimė ir nežinomybė. Pasidalijus turtą, nebeliko kur Darui glaustis.

Toks Daras pas mus ir atkeliavo – pilnas kompleksų ir baimių. Su didžiule grandine ant kaklo ir pilnu kailiu sąvėlų.

Žinojome, kad su juo nebus lengva. Tačiau rūpestingų prižiūrėtojų dėka Daras pralinksmėjo, pradėjo vėl pasitikėti žmogumi ir savimi. Rūpestį vis dar kėlė jo susivėlęs kailis, o šuo nesileido šukuojamas. Teko šunį seduoti ir nukirpti. Dabar jo kūno nebeslegia kaltūnu pavirtęs kailis, odos nebekanda blusos. Bet jam vis dar reikia tos šilumos ir meilės, kurią jis kažkada jautė. Jam vis dar reikia namų. Savo ilgu žvilgsniu jis palydi gyvūnų globos namuose apsilankiusius žmones, ir tarsi prašo jį vėl mylėti. 

Už meilę nebyliai pasižada nebūti piktuoju Daru, pasižada visą savo likusį gyvenimą būti ištikimu draugu. Kad tokiu taptų reikia tik meilės, kantrybės ir griežtesnio žodžio. Bet ar dėl amžiaus, ar dėl ūgio, ar dėl charakterio ypatybių gyvūnas ir toliau dienas leidžia narve prieglaudoje. Daras laukia nesulaukia savo antro šanso būti laimingu, todėl jei tą šansą galite suteikti, kviečiame atsakingai apsispręsti ir atvykti susipažinti su mūsų Daru.

Papasakojome jums vieną iš daugybės istorijų, kai mirus gyvūno savininkui visi įnirtingai dalinasi jo turtą, o šuo tarsi lieka istorijos nuošalėje ir lyg nereikalingas daiktas išmetamas į šiukšlyną. Priimdami tokius gyvūnus mes dažnai leidžiame sau sarkastiškai pajuokauti jog atiduodate gyvūną mums, o ar butą irgi kartu padovanojate?

Tad ar ne laikas pasirūpinti testamentu savo augintiniui, kad būtumėte ramūs, jog jis neliks bedaliu gatvės valkata kenčiančiu alkį ir šaltį ?

Jei jums jis patiko kreiptis galite:

Strielčių g. 1,
Norgeliškės, Punios sen, Alytaus raj.

I-V 8-17 val.
(8-686) 29110

 

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite