Angle down Atgal

Apžvalga: gyventojų finansinį imunitetą stiprina atsakingas skolinimasis

Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskolų grąžinimui skiriama pajamų dalis, gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis, rodo naujausia Lietuvos banko Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga.

„Pandemijos krizė dar kartą priminė, kaip svarbu skolintis atsakingai ir sukaupti bent kelių mėnesių išlaidų sumą, kad, užklupus netikėtumui, paskolos netaptų nepakeliama finansine našta“, – sako Viktorija Grybauskaitė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė.

Apžvalgos duomenimis, šalies gyventojai 2019 trečiojo ketvirčio pabaigoje turėjo 1,3 mln. įvairių paskolų, kurių vertė – apie 10 mlrd. Eur. Didžiąją dalį šios skolos (apie 8 mlrd. Eur) sudarė paskolos su turto įkeitimu (daugiausia būsto paskolos), vartojimo kreditas – 0,9 mlrd., finansinė nuoma (lizingas) – 0,3 mlrd., kitos paskolos ir kreditai – 0,3 mlrd. Eur. Išaugęs skolinimasis būstui lėmė, kad per metus bendra tokių paskolų suma padidėjo 8,6 proc., buvo suteikta beveik 12 tūkst. vienetų daugiau paskolų. O vartojimo ir kitų paskolų skaičius sumažėjo atitinkamai 2 ir 4,8 proc., tačiau vartojimo paskolų vertė išaugo 17,2, o kitų paskolų susitraukė 2,1 proc. Iš viso už paskolas įkeisto turto (ne tik nekilnojamojo) vertė sudarė 17 mlrd. Eur.

Analizuojamu laikotarpiu gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis. Per praėjusių metų pirmus tris ketvirčius namų ūkiams buvo suteikta 300 tūkst. naujų paskolų ir tai buvo 9,7 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu ankstesniais metais. Labiausiai didėjo vidutinė finansinės nuomos (lizingo) paskolų suma. Ji vidutiniškai paaugo 1,8 tūkst. ir sudarė 14,4 tūkst. Eur. Vidutinė būsto paskola padidėjo 400 Eur – iki 54,7 tūkst. Eur, o vidutinė vartojimo paskola išaugo 200 Eur – iki 2 tūkst. Eur.

Minėtu laikotarpiu paskolų turinčių namų ūkių finansinė padėtis gerėjo – jų pajamos augo sparčiau nei prisiimti įsipareigojimai. Palyginti su ankstesniais metais, reikšmingai kilo darbo užmokestis – 10,1 proc., o bendras paskolų likutis padidėjo 9,4 proc. Pajamoms augant sparčiau nei įsipareigojimams, gyventojai galėjo skirti mažesnę dalį savo pajamų paskoloms grąžinti. Nagrinėjamu laikotarpiu paskolų įmokoms namų ūkiai turėjo atseikėti beveik ketvirtadalį (24,5 %) savo pajamų. Tai 1,1 proc. p. mažiau nei prieš metus.

Didžiausia turimų paskolų vertė priklausė namų ūkiams, kurių suaugusių narių amžiaus vidurkis svyravo nuo 35 iki 39 m. Šiai amžiaus grupei priklausė beveik ketvirtadalis (23,7 %) visų paskolų vertės ir 14,5 proc. viso paskolų skaičiaus. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad būtent šiai amžiaus grupei teko daugiausia paskolų su turto įkeitimu (25,3 %), kurių vertė yra didžiausia. Vertinant suteiktų naujų paskolų pasiskirstymą, daugiausia hipotekos paskolų teko gyventojams, priklausantiems 25–29 m. amžiaus grupei (27,4 %), nors didžiausia šių paskolų vertė (29,5 %) teko 30–34 m. amžiaus grupei. Vartojimo ir kitos paskirties paskolos buvo populiaresnės taip pat tarp jaunesnio (25–29 m.) amžiaus namų ūkių, jiems teko atitinkamai 14,8 ir 23,1 proc. suteiktų naujų šių paskolų skaičiaus, o finansinės nuomos (lizingo) – tarp 35–39 m. amžiaus grupės namų ūkių. Pastariesiems teko 18 proc. suteiktų naujų šio segmento paskolų skaičiaus.

Vėluojamų grąžinti paskolų dalis sudarė 1,9 proc. visų paskolų vertės ir buvo 0,16 proc. p. mažesnė nei prieš metus. Didžiausią vėluojamų grąžinti paskolų dalį sudarė vartojimo paskolos – 5,7 proc. visos šių paskolų vertės. Finansinės nuomos (lizingo) vėlavimai sudarė 0,4, paskolų su įkeitimu – 1,5, o kitų paskolų – 3,9 proc.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite