Angle down Atgal

Akylai verslininkus stebintys pareigūnai kartais net priremti įrodymų užmerkia akis

Kas leidžiama privačiame versle, griežtai draudžiama viešajame sektoriuje. Už klaidas ir nuostolingus sprendimus vieniems verslininkams pareigūnai tik pagrūmoja, o kitiems grasina laisvės atėmimu, šeštadienį rašo „Lietuvos rytas“.

Tas pats pažeidimas vienu atveju gali būti laikomas nusikaltimu, o kitu atveju – tik rizikingu sprendimu, nes rizika versle neišvengiama.

Tačiau Lietuvoje rizikuoti leidžiama tik tiems verslininkams, kurių veikla nesusijusi su visuomenės interesais. Tiems, kurių sprendimai gali būti svarbūs visuomenei, klysti negalima. Jie paprastai prilyginami valstybės tarnautojams, o pareigūnai teigia ginantys viešąjį interesą.

Įstatymas – neaiškus

Teisės profesorius, Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) teisėjas Aurelijus Gutauskas „Lietuvos rytui“ teigė, kad tokia situacija susidarė dėl įstatymo spragų.

Valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoka yra apibrėžta Baudžiamajame kodekse.

„Įstatyme bandoma suderinti nesuderinamus dalykus: elgesio standartus viešajame ir privačiame sektoriuje. Šis bandymas patyrė fiasko – įstatymo tekstas stokoja informatyvumo ir iš esmės negali nustatyti specialaus subjekto ribų“, – teigė A. Gutauskas.

Profesoriaus nuomone, įvairių sričių asmenų prilyginimas valstybės tarnautojui negali būti pagrįstas vien įstatyme įrašytu apibrėžimu. Būtina tikrinti, ar konkretus asmuo byloje valstybės tarnautojui prilygintas pagrįstai.

Skirtingus pareigūnų veiksmus tiriant bylas „Lietuvos rytas“ aprašo pateikdamas Lietuvos žirgyno parduotų žirgų, Ignalinos atominėje naudoto betono bei „Grigeo Klaipėdos“ buvusių vadovų krakmolo pirkimo istorijas.

Tyrėjai kratosi krūvio

Kad teisėsauga vengia tirti su privačiu verslu susijusius nusikaltimus, pastebėjo ir žinomas advokatas Simonas Slapšinskas.

Nors neteisėtą kolegų ar konkurentų veiklą bandantys įrodyti verslininkai informaciją padeda ant lėkštutės, iš pareigūnų dažnai išgirsta atsakymą, kad tai – civiliniai santykiai, kuriuos jie turėtų išsiaiškinti patys.

Tyrimo imamasi tik tuo atveju, jei civilinę bylą nagrinėjantis teismas įžvelgia nusikaltimo požymių.

Jis pastebėjo, kad tai atvejais, kai dėl patirtos žalos į teisėsaugą kreipiasi kuri nors valstybės institucija, pareigūnų reakcija būna visiškai kitokia nei į privataus asmens pareiškimą.

„Labai keista, kodėl kiekvieną kartą reikia eiti kryžiaus kelius – ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimą skųsti prokurorui, prokuroro nutarimą – ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjo sprendimą – apygardos teismui“, – „Lietuvos rytui“ sakė S. Slapšinskas.

Teismai yra panaikinę ne vieną tokį ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimą ir jų surinktoje medžiagoje įžvelgę ne civilinius santykius, o nusikaltimą.

Saugo tik valstybės turtą

Advokatas neatmetė, kad su verslo santykiais susijusias bylas vengiama tirti siekiant sumažinti ekonominius nusikaltimus tiriančių policininkų darbo krūvį, bet abejojo, ar tai neprasilenkia su teise.

S. Slapšinskui ne kartą kilo abejonių, ar prokurorai tinkamai kontroliuoja su ūkine ir finansine veikla susijusių nusikaltimų tyrimą.

Buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras S. Slapšinskas stebisi net iš kai kurių prokurorų išgirdęs, kad į pareiškimą reaguotų tik tuo atveju, jei žala būtų padaryta valstybei, o privataus sektoriaus atstovai tegul aiškinasi patys.

„Praėjus 30 metų po Nepriklausomybės atgavimo dar labai keista girdėti, jog valstybinis turtas turi skirtingą teisinę apsaugą nei privatus kapitalas, nors Konstitucijoje nurodyta, kad visa rinkos ekonomika grindžiama privačiu kapitalu“, – kalbėjo S. Slapšinskas.

Jo teigimu, Vakarų šalių teisė sauga tokių kriterijų netaiko ir niekada netaikė.

„Privatus kapitalas turi būti saugomas lygiai taip pat kaip bet koks kitas. Juk iš privataus kapitalo mokamų mokesčių išlaikomas visas viešasis sektorius“, – kalbėjo S. Slapšinskas.

Kaltinimus sunkina dirbtinai

A. Gutauskas pastebėjo, kad ir privačiame sektoriuje dirbantiems verslininkams kartais per daug griežtos taisyklės.

Kartu su įprastais kaltinimais turtiniais, ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais jiems dažnai pateikiamas ir kaltinimas kvalifikuotu piktnaudžiavimu, taip dirbtinai jo veiksmus prilyginant sunkiems nusikaltimams.

„Žinoma, tokie kaltinimai pateikiami be jokio paaiškinimo, kokią įtaką ta veika turi valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ir kodėl įmonės vadovo veiksmus reikia vertinti pagal valstybės tarnautojams taikomus standartus“, – svarstė LAT teisėjas.

Jo nuomone, griežta atsakomybė verslininkams turėtų būti numatyta privataus kyšininkavimo atveju, kai asmuo ima kyšį už davėjui palankų sprendimą.

„Tačiau įmonės vadovui pateikiamas kaltinimas kvalifikuotu piktnaudžiavimu dėl to, kad jis veikė priešingai akcininkų interesams, sudarė nenaudingą įmonei sandorį, pasisavino pinigus arba privedė įmonę prie bankroto, iš esmės pagrįstas dirbtiniu privataus verslo prilyginimu valstybės tarnybai“, – aiškino A. Gutauskas.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (1)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite