Angle down Atgal

5 nesveiki įpročiai santykiuose, kurie iš inercijos laikomi normaliais

Taip darė mūsų tėvai, seneliai, proseneliai, pažįstami. Ir mes kartojame jų scenarijų, laikydami tokį elgesį norma. Kas čia tokio, jei apkaltinsime mylimą žmogų dėl savo nesėkmių ar priminsime sutuoktiniui porą senų nuoskaudų?! Dėl to nepasitenkinimas auga, intymus gyvenimas prastėja, jausmai atšąla, ir niekas nesupranta priežasties. O reikėjo tik pagalvoti savo galva. Atkreipsime dėmesį į kelis negerus santykių įpročius, kurie žudo meilę.

Kokie tie įpročiai, kurie daro bendrą gyvenimą nepakeliamu?

1 .Kaltės užglaistymas dovanomis

Aprėkėte, trenkėte durimis ir išbėgote diskusijos įkarštyje, nepalaikėte partnerio sumanymo? Kam prašyti atleidimo, dirbti su savimi, kalbėtis atvirai, jeigu galima paprasčiausiai nupirkti gėlių ir įteikti su kaltojo mina? Arba suruošti romantišką vakarienę, surengti meilės naktį, kompensuoti skriaudą dovanėle, apie kurią mylimoji seniai svajojo?

Taip sutuoktiniai pripranta ignoruoti šeimynines problemas, mokosi užmaskuoti konfliktines situacijas gražiais vienkartiniais gestais. Problema ta, kad neišspręsta situacija išlieka, vadinasi, pasikartos vėl. Dar blogiau: antroji pusė gali priprasti prie dovanų ir pradėti nesąmoningai tiražuoti konfliktus, kad gautų savo duoklę. O tai jau bus kitas nesveikas įprotis.

2. Partnerio apkaltinimas dėl savo blogos nuotaikos

Gyvenime pasitaiko visko: sveikatos problemų, barnių su giminėmis, darbinių stresų. Tinkamas sąmoningumas padeda neperkelti asmeninių problemų šeimai, nekaltinti dėl visų savo nesėkmių artimųjų. Deja, mes dažnai suvokiame mylimuosius kaip duotybę, šalia kurios galima nesitvardyti ir nevaldyti savo liežuvio. Kur jie dings?! „Tai dėl tavęs praradau savo verslą ir tapau profanu“, „Jeigu ne tu, tai būčiau normaliai išsimiegojęs ir nesusipykęs su viršininku“. Tokiais atvejais antrajai pusei tenka gyventi su nuolatiniu kaltės jausmu, taikytis prie partnerio nuotaikų, atspėti jo norus. Bet kieno kantrybė gali vieną kartą sprogti. Juk ir partneris turi savo jausmų ir troškimų, jis pavargsta gyventi pataikaudamas kitam. Ir turi tam teisę.

3. Senų nuoskaudų priminimas, trūkumų vardijimas

Kas iš mūsų neturi trūkumų? Kai sutuoktinis suklysta, mes, užuot palaikę jį ar padėję, pradedame priminti jam jo senas nuodėmes, vardyti smulkiausius jo charakterio trūkumus. Indus jis plauna ne taip. Dovanas dovanoja netinkamas. Lovoje nepatenkina. Prasideda abipusiai priekaištai, kaltinimai, pretenzijos. Mes imame aktyviai varžytis žaidime „Kas kam skaudžiau įgels ir kieno žodis bus paskutinis“. Tačiau nugalėtojų nebūna.

Teisingiau būtų sustabdyti polemiką, liautis kapstytis praeityje ir mokytis branginti išrinktąjį už tas geras savybes, kurias jis turi. Tai yra sudėtinga, reikalauja supratimo, tolerancijos, atlaidumo, o svaidytis priekaištais yra kur kas lengviau.

4. Kontrolė iš pavydo

„Aš tave išsirinkau, vedžiau, vadinasi, dabar esi mano nuosavybė ir turi man visur paklusti!“ – taip mano vidutinis statistinis pavyduolis. Po to seka kontaktų apribojimas, nuolatiniai patikrinimai, susirašinėjimų skaitymas. Ir jeigu iš pradžių atrodo, kad tai yra meilės patvirtinimas, paskui pasidaro nejuokinga: partneris atima laisvę, teisę į asmeninį gyvenimą, draugus, profesinę sėkmę ir savirealizaciją.

Ką daryti? Stiprinti abipusį pasitikėjimą, kalbėtis, mokytis mylėti save. Ne tik aukos, bet ir pavyduolio savivertė yra per žema. Jeigu partneris vis tiek dairosi į šalis, ieškokite kito arba mokykitės teisingai reaguoti. Dažniau priminkite partneriui, kad jis turi puikią porą – protingą, gražią, sportišką, į kurią taip pat žvalgosi vyrai. Sakykite, kad jeigu jis skirs savo dėmesį kitoms, tai gali prarasti savo laimę. O paskui paslaptingai nusišypsokite. Nereikia žeminti partnerio asmenybės, tik parodykite, kad taip pat esate vertingos, tik mokate paskirstyti prioritetus. Tai privers jį susimąstyti.

5. Šantažai, isterijos, manipuliacijos

Daugumoje šeimų laikoma normaliu dalyku, kai partneris siekia savo keldamas skandalus ir isterijas, ypač jei taip elgiasi moteris. Jai atleistina, juk ji – emocinga būtybė, priklausoma nuo savo hormonų? Gal jai nuo vaikystės buvo pildomos visos jos užgaidos, dabar jau per vėlu auklėti? Bet ji naudojasi tuo, kad galėtų priversti kitus šokti pagal savo dūdelę.

Suaugęs žmogus yra pajėgus save kontroliuoti. Jeigu jis to nedaro, tai tik todėl, kad jūs patys jam tą leidžiate, sutikdami pataikauti. Nepasiduokite šantažui. Pastatykite partnerį į savo vietą. „Baigsi kelti isteriją, tada pasikalbėsime“. „Neketinu su tavimi aptarinėti šito klausimo, kol esi tokios nuotaikos. Nusiramink, tada ateik“. Žmogus turi suprasti, kad su jumis tokie triukai nepavyks. Jam teks pereiti į kitą bendravimo lygį, mokytis kontroliuoti emocijas. Arba ieškotis kito partnerio.

Šalinkite tuos nesveikus įpročius iš savo santykių, kad galėtumėte mėgautis bendravimu, o ne keikti likimą!

Šaltinis: flytothesky.ru

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite